Daugpilyje lankėmės tris dienas nuo 2018-07-27 iki 2018-07-29.

Viešbutis

Apsistojome „Biplan City“ viešbutyje, kuris yra už keleto šimtų metrų nuo autobusų stoties ir pagrindinės miesto gatvės. Tai neseniai renovuotas senas pastatas. Šalia viešbučio stovi daugiabučiai, kiemą jis dalinasi kartu su daugiabučių stovėjimo aikštele ir vaikų žaidimų aikštele, tačiau iš fasadinės pusės apšviestas spalvotomis šviesomis ir atrodo labai išskirtinai.
Buvome labai maloniai sutikti, registratūroje dirbęs vaikinas mielai pasakojo apie miestą ir puikiai kalbėjo angliškai, tačiau labiausiai nustebino oro kondicionierius kambaryje. Tuo metu, kai keliavome oro temperatūra buvo apie 28 laipsnius, o ir tą vakarą prapliupęs lietus visiškai negaivino, tad užėjus į kambarį, kuris buvo atvėsintas iki 18 laipsnių buvome išversti iš kojų :).
Mūsų kambarys buvo trečiame aukšte į kurį reikia lipti laiptais. Pats kambarys apstatys minimalistiškai: lova, spinta, stalas, keletas kėdžių ir komoda. Lyg ir nieko netrūksta, tačiau vis pasigesdavau kokios lentynos pasidėti smulkmenoms, žinoma, čia tik mažmožis.

Kambarys

Pusryčių pasirinkimas buvo ganėtinai menkas – kiaušinienė, dešrelės ir bulviniai blynai, forminė duona, vienos rūšies pjaustytas kumpis ir sūris, sausi pusryčiai, jogurtas ir sausainis desertui. Net nesitikėjau, kad bulviniai blynai kartu su kiaušiniene taip gali tikti pusryčiams.

Viešbučio pusryčiai

Lankytinos vietos

Šeštadienio rytą pradėjome nuo pusryčių viešbutyje, į kuprinę įsidėjome vandens ir patraukėme apžiūrėti miesto. Pradėjome nuo tolimiausio taško, esančio nuo mūsų viešbučio – Daugpilio tvirtovės, o eidami iki jos apžiūrėjome miesto centrą ir apylinkes.

Daugpilio tvirtovė

Drąsiai galima teigti, kad Daugpilio tvirtovė yra Daugpilio miesto labiausiai reklamuojamų ir pristatomų objektų. Tvirtovė pastatyta 19 a. pradžioje. Be to, tai vienintelė, gerai išsilaikiusi be žymesnių pokyčių, tokio tipo tvirtovė Rytų Europoje. Tvirtovės statiniai užima virš 150 hektarų teritoriją ir supa buvusį karinį miestelį, kuris, nors ir su apgriuvusiais pastatais, tačiau vis dar yra gyvenamas ir turi savo parduotuvę.

Į tvirtovę veda keturi įėjimai-vartai, tačiau išlikę tik pietiniai Michailo ir vakariniai Nikolajaus. Rytiniai Aleksandro ir šiauriniai Konstantino vartai buvo išardyti 1962 m., norint įvežti į karo mokyklos teritoriją didelių gabaritų krovinį.

Nikolajaus vartai

Įėjus į tvirtovę pirmiausia verta užsukti į buvusį vandens siurblinės pastatą, dabar ten įsikūręs turizmo informacijos centras, tad jame galima gauti tvirtovės žemėlapį, apžiūrėti didžiulę vandens talpą, kuri būdavo užpildoma siurbliu, sukamu garo variklio ir apžiūrėti tuo metu eksponuojamą parodą, greičiausiai, karine tematika.

Vandens siurblinės pastatas kairėje

O po to, tiesiog klaidžiojimas po tvirtovės teritoriją ir miestelį. Į kai kuriuos tvirtovės pastatus galima įeiti, kai kurie jų užkalti, o kai kuriuose yra gyvenama – miestelis turi 1000 registruotų gyventojų.

Tvirtovės vidus

Šis fortas puikus pavyzdys, kaip pritraukti turistus į miestą. Jame įdomu pasivaikščioti, dar įdomiau pereiti per visą buvusį karinį miestelį, palandžioti po statinius.
Dalis tvirtovės yra restauruota, ji plačiai reklamuojama, joje vyksta renginiai, o Latvijos kariuomenės klubai rengia mūšių rekonstrukcijos pasirodymus, vykusius šioje tvirtovėje.

Mark Rothko meno muziejus

Toje pačioje Daugpilio tvirtovės teritorijoje įsikūręs ir Marko Rotko meno muziejus. Markas Rotko yra vienas žymiausių JAV menininkų ir laikomas vienu iš pačių garsiausių Vakarų civilizacijos dailininkų. Tai buvo žydas, kilęs iš Daugpilio, būdamas vaikas emigravęs į JAV.
Daugpilio Marko Rotko meno centras yra šiuolaikinio meno, kultūros ir švietimo kompleksas, esantis Daugpilio tvirtovėje. Tai vienintelė vieta Rytų Europoje, kur galima pamatyti originalius tapytojo paveikslus.
Be Marko Rotko paveikslų čia taip pat eksponuojami ir kitų Latvijos ir Europos menininkų kūriniai. Nesu meno žinovas, tačiau pasivaikščioti buvo tikrai įdomu, keletas kūrinių taip sužavėjo, kad net prieš išeinant užsukom dar kartą į juos pažiūrėti. Aplankyti tikrai verta.

Mark Rothko meno muziejaus pastatas

Mark Rothko meno muziejaus eksponatas

Shmakovka muziejus

Prieš apsilankant muziejuje, maniau, kad Shmakovka tai yra tiesiog naminė degtinė (naminukė). Ir iš dalies buvau teisus, bet tuo pačiu ir klydau.
Shmakovka tai seniausias Latgalės regiono alkoholinis gėrimas, kurį gamino daugelis gyventojų. Jis buvo geriamas per šventes arba dovanojamas, o kiekvienas ūkis turėjo savo receptūrą, kaip išgauti geriausią skonį. Šis gėrimas dažniausiai gaminamas iš grūdų arba vynuogių, distiliuojamas ir brandinamas statinėse, kad įgytų savitą skonį.
Gamybos procesas panašus į naminės degtinės, tačiau tikslas ne pagaminti pigų ir stiprų gėrimą, o gėrimą, kuriuo norėtųsi pavaišinti ir kitus.

Nors ekspozicija užima vos tris sales, tačiau muziejus įrengtas labai moderniai. Pirmojoje salėje vaizduojama alkoholio žala ir to padariniai, antrojoje galima susipažinti, kaip gėrimas buvo gaminamas senovėje, o trečiojoje patalpinti modernūs gaminimo įrenginiai. Prie daugelio eksponatų yra interaktyvųs ekranai, kuriuose galima plačiau paskaityti apie tai, kas vaizduojama, įskaitant ir Lietuvių kalba.
Po pasivaikščiojimo po muziejų, galima paskanauti įvairių rūšių Shmakovkos ir nors stiprumas kiek neramina, tačiau skonis nėra jau toks blogas, pabandyti verta.

Shmakovkos gaminimo aparatas

Pabaigai

Daugpilis – neblogas pasirinkimas savaitgalio išvykai, norint susipažinti su kaimyninės šalies miestu, o ir tvirtovėje pastebėjome ne vieną automobilį su lietuviškais numeriais.
Pats miestas nėra įspūdingas ar labai įdomus, į jį labiausiai verta užsukti pažiūrėti lankytinų vietų.

Naudinga

http://www.visitdaugavpils.lv/en/ – Daugpilio turizmo informacijos centro puslapis, kuriame pateikiama informacija apie lankytinas vietas, žemėlapiai ir informacija apie renginius.