Po žiemos pertraukos vėl grįžtame prie apžvalgos bokštų lankymo. Šį kartą aplankėme tik 2 bokštus į kuriuos užsukome pakeliui į Biržus, į kuriuos vykome praleisti savaitgalio ir užsukti į keletą lankytinų vietų.
Pradžiai apie aplankytus bokštus. Kaip jau tapo įprasta – pridedu žemėlapį ir nuorodą į prieš tai buvusią išvyką.

Krekenavos regioninio parko bokštas

Bokšto aukštis 30 metrų ir aplink jį įrengtos atotampomis – dideli metaliniai trosai, kurie bokštui suteikia stabilumo. Bokštas įrengtas šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, o šalia jo taip pat įrengti pasivaikščiojimo takai su vietomis iškyloms.

Kirkilų apžvalgos bokštas

Pasakysiu iš karto – kol kas tai pats įdomiausias mano aplankytas bokštas, išsiskiriantis tiek savo forma, tiek viršuje įrengta apžvalgos aikštele, tiek atsiverenčiais vaizdais – 30 vandens pilnų smegduobių. Bokšto aukštis 32 metrai, o pačiame viršuje įrengta didelė apžvalgos aikštelė.
Gaila, kad jis nesulaukia tiek daug dėmesio kaip pavyzdžiui Medžių lajų takas, bet asmeniškai man, Kirkilų apžvalgos bokštas netgi įdomesnis už pastarąjį.

Diena Biržuose

Kadangi bokštų šioje išvykoje daug nebuvo – tad užsukome į dar keletą lankytinų vietų Biržuose ir aplink.

Karvės ola

Tai karstinė smegduobė su ola. Legenda sako, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas, todėl įgriuva ir buvo praminta karvės ola.
Deja, bet kažkodėl didelio įspūdžio ši smegduobė nepaliko, tačiau prie jos vertėtų atvykti šiltesniu oru, kad būtų galima pasivaikščioti aplink esančiais takais. Be to, rašoma, kad net vasaros metu įgriuvos dugne laikosi tik +5 °C laipsnių temperatūrą. Būtų įdomu pamatuoti ir įsitikinti ar tai tiesa.

Širvėnos ežero tiltas

Tai ilgiausias medinis tiltas Lietuvoje, kurio ilgis yra 525 metrai, tad visai įdomu praeiti pusę kilometro virš vandens ir dar mediniu tiltu. Tiltas veda į Astravo dvarą, kurį įkūrė Tiškevičiai, įgiję Biržus XIX a. pradžioje. Pats dvaras šiuo metu rekonstruojamas, tačiau po rekonstrukcijos turėtų tapti įdomia lankytina vieta.

Rinkuškių alaus darykla

Besibaigiant dienai užsukome į Rinkuškių alaus daryklą, tiksliau į šalia jos įkurtą restoraną „Alaus kelias“. Kadangi jau buvome alaus daryklos restorane, tad užsisakėme alaus rinkinį degustacijai, kuri sudaro 9 skirtingos alaus rūšys (po 100 ml), lankstinukas su aprašymais ir užkandėlė prie alaus. Alus ir užkandėle – tiesiog puikūs. Kai kurias Rinkuškių alaus rūšis jau buvau ragavęs, tačiau keletas buvo visiškai nematytos, tad degustacija man patiko.
Deja, restorano maistas nuvylė. Aš valgiau jautienos nugarinės kepsnį, kuris dėl savo plonumo labiau priminė muštinį. Mėsa buvo perkepta, tačiau kepant tokio plonumo steiką iškepti turėtų būti sudėtinga. Kiti patiekalai irgi nesužavėjo, tad nors degustacija ir užkandėlė buvo puikios, bet pagrindiniai patiekalai kiek nuvylė.